aA
Jesteśmy w przededniu obchodów 603. rocznicy Bitwy pod Grunwaldem. Po raz kolejny na tych sławnych polach obejrzymy widowisko, w którym znowu wygrają połączone siły Polski i Litwy, znowu Krzyżacy dostaną łomot i znowu będziemy mogli cieszyć się z sukcesu polskiego oręża.
Sobczak i Szpak: Nadchodzi rocznica Bitwy pod Grunwaldem
© DELFI / Tomas Vinickas

Niestety, znowu organizatorzy, w szale zarabiania pieniędzy, sprzedadzą prawo do prowadzenia podczas obchodów biznesiku każdemu, kto tylko się napatoczy. Dzięki temu sama bitwa nie będzie już tak ważna i zajmująca, gdyż stanie się dodatkiem do wielkiego, zrobionego w najgorszym guście festynu, jarmarku.

A przecież dla każdego Polaka Grunwald ma wymiar symboliczny, wręcz modlitewny. Zwycięstwo nad Krzyżakami działa na nas krzepiąco i budująco. Chwalimy się nim i szczycimy. Każdą rocznicę staramy się obchodzić wyjątkowo podniośle i uroczyście. Nie do końca nam to wychodzi, o czym wspomnieliśmy powyżej. Najważniejsze, że Grunwald to przecież nasza duma i chwała, niekwestionowane zwycięstwo na tle niezliczonych porażek.

Radość tę można jednak łatwo zmącić, gdyż tak naprawdę nie bardzo wiemy, z czego się cieszymy. Czy z tego, że jedni chrześcijanie wyrzynali drugich? Toż to chore, żeby wyznawcy Chrystusa podnosili na siebie rękę, do tego uzbrojoną w miecz, topór, włócznię czy inne zabójcze żelastwo. A gdzie nadstawienie drugiego policzka? Czy nie jest paranoją zwycięstwo jednej Matki Boskiej nad drugą? Tak, tak, na Bitwę pod Grunwaldem należy również w ten sposób spojrzeć. Wszak Krzyżacy to Zakon Szpitala Najświętszej Marii Panny Domu Niemieckiego w Jerozolimie, więc ruszyli w bój przekonani, iż trzeba wyciąć nas w pień w imię Najświętszej Panienki. Z kolei nasi dzielni rycerze szli szlachtować Krzyżaków z miłości do Maryi Królowej Polski. Jedni i drudzy siepacze prosili przed Bitwą pod Grunwaldem Matkę Boską o wsparcie. Nasi śpiewali Bogurodzicę po polsku, Krzyżacy po niemiecku. Ani jednym, ani drugim zakutym łbom (czytaj: rycerzom) nie przyszło do głowy zaśpiewać pieśni w rodzimym języku Maryi.

angora.lt
Tygodnik Angora
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Vilniaus meras atsakė, kam reiktų ruoštis rugsėjį: tik tokiu būdu pavyktų išvengti visiško uždarymo (159)

Lietuvoje daugėjant koronaviruso atvejų, atsiranda vis daugiau iššūkių, kaip seksis pasiruošti...

Pokyčiai Pinskaus karjeroje: taps ekonomikos ir inovacijų ministro patarėju (388)

Nuo antradienio ekonomikos ir inovacijų ministrui, socialdarbiečiui Rimantui Sinkevičiui...

Žemė davė signalą: net ir seismologai pastebėjo COVID-19 pandemijos pasekmes (29)

Seismologija tiria žemės judėjimą. Dažniausiai seismologiją prisimename įvykus žemės...

Nedidelės gamybinės įmonės Šiauliuose vadovas: pasisekė, kad nusipirkome medžiagų dar prieš karantiną (6)

Šiauliai gali pasididžiuoti ne tik didžiuliais gamintojais , bet ir nedidelėmis įmonėmis,...

Stilistė atvertė kortas: dešimt balų, jei savo spintoje turite šiuos drabužius (35)

Jei stilistės Agnės Gilytės paklaustumėte, iš ko susideda kokybiška spinta, ji nemirktelėjusi...

Vaikiški vežimėliai Sovietų Sąjungoje: savi nedžiugino, visi svajojo apie vokiškus (8)

Vaikiškas vežimėlis yra pirmoji bet kurio žmogaus transporto priemonė. Sovietų Sąjungos laikais...

Andrius Šedžius ir dvigubai jaunesnė jo mylimoji Erdvilė Pilvinytė laukiasi vaikelio (181)

Kelerius metus romantiškus santykius puoselėjantys ir kartu gyvenantys Andrius Šedžius bei...

Regimantas Dima

Anglija po Brexito, Megxito, Boriso vadovavimo ir visų kitų nelaimių. Ar ji dar egzistuoja?

Autorius ilgai sėdėjo sėdėjo sėdėjo savo supamajame krėsle namo terasoje. Bet kiek galima...

Užpuoliko sumušta TV laidų vedėja: pusnuogis naktį įsiveržė į vagoną ir bandė išprievartauti sūnaus akivaizdoje (55)

Ukrainos televizijos laidų vedėja Anastasia Lugova (28 m.) socialinio tinklo „Instagram“...

Žmonės toliau traukia gyventi į kaimą, bet vieno tipo sodybos mažai kam reikalingos kuriuos regionus renkasi ieškantys ramybės (194)

Pasibaigus karantinui lietuviai toliau žvalgosi į kaimą – tęsiasi sodybų ir vienkiemių pirkimo...

|Maža didelių žinių kaina